• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

זהר משפטים הסבא 

Zohar „Senis“

rabi Šimonas bar Jochajus רבי שמעון בר יוחאי

(Ištraukos)

Ateik ir pažiūrėk, toks yra Toros kelias.
Pradžioje, kai Tora pradeda atsiverti žmogui,
Ji duoda jam užuominą רמז (remez – užuomina),
jei žmogus pagavo mintį, gerai.

Tačiau jei žmogus „nepagavo“,
Tora siunčia pas jį (užuominas) ir vadina:
„Naivuoli“.

Iš tikro Tora sako:
„Pasakykit tam naivuoliui, kad prisiartintų,
pakalbėsiu su juo“.
Apie tai parašyta:
„Kas naivuolis tegul užsuka čia, ir neprotingas...“(Mišlei 9 – 4).

Kai žmogus prisiartina, Tora kalba su juo už „užuolaidos“,
ir paaiškina žmogui dalykus pagal jo supratimo lygį,
kad įsižiūrėtų nors truputį.

Ir tai: דרוש (druš) komentaras.
Po to Tora kalba su žmogumi iš už plonos „paklodės“ mįslėmis,
ir tai – הגדה (agada) alegorija.

Ir kai žmogus pasidaro Toros bičiulis,
Ji atsiveria jam „veidu į veidą“,
ir pasakoja žmogui visas uždarytas paslaptis ir visus uždarytus kelius,
kurie buvo paslėpti Jos širdyje nuo pirmų dienų.

Tada žmogus tampa tobulu – Toros žinovu,
tada jis iš tikro – „namų šeimininkas“.
Juk Tora atvėrė jam visas savo paslaptis,
ir nenuslėpė ir neuždengė nuo jo nieko.

Dabar Tora sako žmogui:
„Matei užuominą, kurią užsiminiau pradžioje – tokios paslaptys buvo joje, taip ir taip“.
Tada žmogus mato, kad prie visų Toros žodžių negalima nei pridėti,
nei atimti nei vieno, ir tada Tora jam פשט (pšat) – paprasta,
ir negalima nei pridėti, ar atimti nuo Jos netgi vienos raidės.
Todėl žmonės turi atsargiai ir atkakliai siekti Toros – būti Jos mylimaisiais.
Kaip mokėmės.