• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

שלבי הסולם מועדים אם בלעו את המרור לא יצא 

Šlavei haSulam „Karčiosios žolės“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

2.

Iš to kas pasakyta, galima suprasti,
ką paaiškino Baal Sulamas apie tai,
kad klausė Moše Kūrėjo:
„Parodyk man savo šlovę“ (Šmot 33 – 18).
Į ką Kūrėjas atsakė:
„Štai vieta su Manimi (אתי – iti)“ (Šmot 33-21).

Ir Baal Sulamas paaiškino, ką reiškia „Su Manimi ( אתי iti)“:
tai pirmos raidės žodžių:

אמונה- „emuna“ – „tikėjimas“,

תפלה „tfila“ – „malda“ ir

יגיעה „jegija“ – „pastangos“.

Tai ir yra „vieta“, kur galima nusipelnyti Kūrėjo šlovės pamatymo.
Iš tikro šių trijų dalykų dėka Izraelis (jašar El – einantis tiesiai į Kūrėją) gali pamatyti ir pajusti Kūrėjo šlovę.
Tada žmogui nebus gyvenime kito rūpesčio ir troškimo,
tik padaryti Kūrėjui malonumą.
Ir joks kitas dalykas nerūpės žmogui iš vis (nors tuo pačiu metu kiekvienas gyvens įprastą gyvenimą).

Tačiau dabar ... „Šchina dulkėse“ ir Kūrėjo didumas yra paslėptas.
Ir mes nematome ir nejaučiame priedermių svarbumo.
Todėl pasakė išminčiai:
„Panoro Kūrėjas ištyrinti (apdovanoti) Izraelį,
todėl padidino jiems Torą ir priedermes“ (Talmudas, Makot).