• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

שלבי הסולם מועדים אם בלעו את המרור לא יצא 

Šlavei haSulam „Karčiosios žolės“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

(Ištraukos)

2.

Iš to kas pasakyta, galima suprasti,
ką paaiškino Baal Sulamas apie tai,
kad klausė Moše Kūrėjo:
„Parodyk man savo šlovę“ (Šmot 33 – 18).
Į ką Kūrėjas atsakė:
„Štai vieta su Manimi (אתי – iti)“ (Šmot 33-21).

Ir Baal Sulamas paaiškino, ką reiškia „Su Manimi ( אתי iti)“:
tai pirmos raidės žodžių:

אמונה- „emuna“ – „tikėjimas“,

תפלה „tfila“ – „malda“ ir

יגיעה „jegija“ – „pastangos“.

Tai ir yra „vieta“, kur galima nusipelnyti Kūrėjo šlovės pamatymo.
Iš tikro šių trijų dalykų dėka Izraelis (jašar El – einantis tiesiai į Kūrėją) gali pamatyti ir pajusti Kūrėjo šlovę.
Tada žmogui nebus gyvenime kito rūpesčio ir troškimo,
tik padaryti Kūrėjui malonumą.
Ir joks kitas dalykas nerūpės žmogui iš vis (nors tuo pačiu metu kiekvienas gyvens įprastą gyvenimą).

Tačiau dabar ... „Šchina dulkėse“ ir Kūrėjo didumas yra paslėptas.
Ir mes nematome ir nejaučiame priedermių svarbumo.
Todėl pasakė išminčiai:
„Panoro Kūrėjas ištyrinti (apdovanoti) Izraelį,
todėl padidino jiems Torą ir priedermes“ (Talmudas, Makot).