• המתבאר מדברי תיקוני הזוהר הוא שישנה שבועה, שלא יתעורר אור החסד והאהבה בעולם, עד שמעשיהם של ישראל בתורה ומצוות, יהיו על הכונה שלא לקבל פרס, אלא רק להשפיע נחת רוח ליוצר ב”ה. בעה''ס, הקדמה תע''ס Iš „Tikunei Zohar“ aišku, kad yra priesaika nesužadinti pasaulyje gerumo ir meilės šviesos, kol Izraelio veiksmai Toroje ir priedermėse bus ne dėl užmokesčio, o tik kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

81.

Ir su visu „Kūrėjo veido paslėpimo” privalumu,
tai nesiskaito tobulumu, o tik „pereinamuoju” aspektu,
t.y. ten yra „vieta”, kur nusipelnoma viso laukiamo tobulumo.
Iš tikro visą žmogui paruoštą užmokestį už priedermių vykdymą,
jis nusipelno savo pastangomis Toroje ir „geruose darbuose” būtent „Kūrėjo veido” paslėpimo metu.

Kitaip sakant, kai žmogus vykdo Torą ir priedermes savo „laisvu pasirinkimu”,
tada pas jį didėja skausmas,
norint sustiprėti tikėjime, vykdant Kūrėjo valią.

Ir visas žmogaus užmokestis matuojamas tik pagal skausmą ir pastangas,
kuriuos jis kentėjo, atlikdamas Torą ir priedermes.
Kaip pasakė Ben Ha Ha (Avot 5 – 21):
„Pagal pastangas ir kentėjimus, užmokestis”.