• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

78.

Iš tikro šis „matymas“ ateina pas žmogų dėka „akių atvėrimo“ Šventoje Toroje, kaip pasakyta:

„Atverk man akis ir pamatysiu stebuklus iš Tavo Toros“(Tehilim 119 – 18).
Todėl iš sielos yra priimama priesaika, dar prieš jai „įeinant“ į kūną:
„Nors ir visas pasaulis sakys, kad tu teisuolis,
būk „savo akyse“, kaip nusidėjėlis“ (Talmudas, Nida 30).
Ir būtent „savo akyse“ reiškia,
kad kol dar žmogus nenusipelnė „akių atvėrimo“ Toroje,
jis turi laikyti save nusidėjėliu, nepaisant aplinkinių nuomonės,
laikant save teisuoliu.
(Tai reiškia, kad jei visi mato, kad žmogus „iš išorės“ yra teisuolis,
tada pradeda galvoti, kad jis ir iš tikro yra teisuolis).
Ir dabar taip pat galima suprasti, kodėl įrašė palaiminimą:
„Savo pasaulį pamatysi dar gyvendamas“ palaiminimų pradžioje.
Tai reiškia, kad prieš šią pakopą, t.y. „akių atvėrimą“ šventoje Toroje,
žmogus nenusipelno net pakopos „nevisiškas teisuolis“.