• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

78.

Iš tikro šis „matymas“ ateina pas žmogų dėka „akių atvėrimo“ Šventoje Toroje, kaip pasakyta:

„Atverk man akis ir pamatysiu stebuklus iš Tavo Toros“(Tehilim 119 – 18).
Todėl iš sielos yra priimama priesaika, dar prieš jai „įeinant“ į kūną:
„Nors ir visas pasaulis sakys, kad tu teisuolis,
būk „savo akyse“, kaip nusidėjėlis“ (Talmudas, Nida 30).
Ir būtent „savo akyse“ reiškia,
kad kol dar žmogus nenusipelnė „akių atvėrimo“ Toroje,
jis turi laikyti save nusidėjėliu, nepaisant aplinkinių nuomonės,
laikant save teisuoliu.
(Tai reiškia, kad jei visi mato, kad žmogus „iš išorės“ yra teisuolis,
tada pradeda galvoti, kad jis ir iš tikro yra teisuolis).
Ir dabar taip pat galima suprasti, kodėl įrašė palaiminimą:
„Savo pasaulį pamatysi dar gyvendamas“ palaiminimų pradžioje.
Tai reiškia, kad prieš šią pakopą, t.y. „akių atvėrimą“ šventoje Toroje,
žmogus nenusipelno net pakopos „nevisiškas teisuolis“.