• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: išsiųsk žmones, tegul išžvalgo Kanaano žemę, kurią Aš duodu Izraelio sūnums, išsiųsk po vieną žmogų iš kiekvienos savo tėvų giminės, kunigaikštį... Ir išsiuntė juos (žvalgus) Moše išžvalgyti Kanaano žemę, ir pasakė jiems: pakilkite į smėlynus (Negevą), pakilkite į kalną ir apžiūrėkite žemę, kokia ji? Ir kokia tauta, gyvenanti joje, ar stipri ji ar silpna, ar ji negausi ar ji didelė?“ (Bemidbar 13 – 1, 2, 17, 18).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    59.

Todėl, kai žmogus nusipelno „tšuva (sugrįžimo, atgailos) iš baimės“,
t.y. Kūrėjo valdymo „užmokesčiu ir bausme“ aiškus suvokimo,
tada žmogus yra visiškai užtikrintas, kad daugiau nenusidės.
Ir tada žmogus visiškai ištaiso „paslėpimo paslėpime“ aspektą,
nes aiškiai mato, kad yra Kūrėjo valdymas „užmokesčiu ir bausme“.
Taip pat žmogui yra visiškai aišku, kad visi kentėjimai, kuriuos jautė anksčiau,
buvo jam kaip Kūrėjo valdymo bausmė už jo padarytas nuodėmes.

Ir dabar yra aišku, kad tai buvo tik „karti“ klaida.
Todėl žmogus „išrauna“ visus šiuos tyčinius nusikaltimus „iš šaknų“,
tačiau ne visiškai, bet jie virsta „klaidomis“,
nes tai yra panašu į prasižengimus, kuriuos padarė „viengubame paslėpime“.
Tai reiškia, kai žmogus „suklupo“ dėl sumaišties „Kūrėjo valdymo“ suvokime,
nes ši sumaištis buvo nuo didelių kentėjimų,
kurie „išmušė žmogų iš vėžių“,
todėl tai skaitosi tik „klaidomis“.