• המתבאר מדברי תיקוני הזוהר הוא שישנה שבועה, שלא יתעורר אור החסד והאהבה בעולם, עד שמעשיהם של ישראל בתורה ומצוות, יהיו על הכונה שלא לקבל פרס, אלא רק להשפיע נחת רוח ליוצר ב”ה. בעה''ס, הקדמה תע''ס Iš „Tikunei Zohar“ aišku, kad yra priesaika nesužadinti pasaulyje gerumo ir meilės šviesos, kol Izraelio veiksmai Toroje ir priedermėse bus ne dėl užmokesčio, o tik kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui. (Baal Sulamas „Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות מט  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         49.

Ir kai žmogaus bėdoms ir kentėjimai labai padidėja (neduok dieve),
tai atveda į „dvigubą paslėpimą“,
dar vadinamą knygose „paslėpimą paslėpime“.
Ir tada sakoma, kad nesimato netgi Kūrėjo „nugaros“ (kitos pusės) neduok dieve.
Tai reiškia, kad žmogus netiki, kad Kūrėjas pyksta ant jo ir baudžia jį,
bet žmogus viską priskiria atsitiktinumui ח''ו (chas ve šalom – neduok dieve).
Todėl tada žmogus ateina iki visiško Kūrėjo neigimo,
bei netikėjimo Kūrėjo valdymu „užmokesčiu ir bausme“.
Apie tai parašyta:
„O Aš „paslėpte paslėpsiu“ savo veidą... nes kreipėsi į kitus dievus“.
Ir žmogus ateina iki visiško Kūrėjo neigimo,
bei kreipiasi į „avoda zara“ (stabmeldystę).