• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            39.

Dalykas tas, jog yra žinoma, kad Toros pavadinimas yra: „Gyvenimo Tora“.
Kaip parašyta:

„Tai yra gyvenimas, radusiems jį“ (Mišlei 4 – 22),
ir:

„Tai nėra jums tuščias dalykas, nes tai jūsų Gyvenimas“ (Dvarim 32 – 47).

Todėl Tora „lišma“ reiškia, kad toks užsiėmimas Tora ir priedermėmis atneša dienų ilgumą, t.y. tada Tora atitinka savo vardą.
Ir jei žmogus nenukreipia savo širdies ir proto tinkamai,
užiėmimas Tora ir priedermėmis tampa atvirkščias „gyvenimui“ ir „dienų ilgumui“ (neduok dieve).
Tai reiškia visiškai „lo lišma“ (ne dėl gyvenimo),
juk Toros vardas – „gyvenimo Tora“.
Ir suprask.

Šie dalykai yra paaiškinti išminčių:
„Kiekvienam, užsiimančiam Tora „lo lišma“, Tora pasidaro jam „mirties lašu.
O kiekvienam užsiimančiam Tora „lišma“, pasidaro Tora jam „gyvybės lašu“ (Talmudas, Taanit).

Tačiau dar reikia paaiškinti, kaip gali šventoji Tora pasidaryti žmogui „mirties lašu“?
Tai reiškia, jog maža to, kad žmogus stengiasi „tuščiai“,
ir nėra jam jokios naudos iš jo pastangų ir darbo (neduok dieve)?!
Tačiau dar ir pati Tora bei dvasinis darbas pasidaro žmogui „mirties lašu“?!
Šitie dalykai labai keisti.