• רבי לויטס איש יבנה אומר: מאוד, מאוד הוי שפל רוח, שתקוות אנוש – רימה. רבי יוחנן בן ברוקא אומר כל המקלל שם שמים בסתר, נפרעים ממנו בגלוי, אחד שוגג ואחד מזיד בחילל השם. אבות ד – ד Rabi Levitas iš Javnės sako: Būk labai, labai nusižeminęs, nes žmogaus viltis (ateitis) – kapo kirmėlės. (Avot 4 – 4)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות טז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 16.

Ir dabar galima suprasti išminčių pasakymą:
„Kiekvienam, užsiimančiam Tora „lišma“, pasidaro jam Tora „gyvenimo lašu“...,
o kiekvienam, užsiimančiam Tora „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“ (Talmudas, Taanit).

Tačiau juk kitoje vietoje pasakyta:
„Visada žmogus turi užsiiminti Tora, netgi lo lišma, nes iš lo lišma ateis į lišma“.
Ir reikia suprasti, kad čia kalbama apie žmogų,
kuris užsiima Tora todėl, kad yra priedermė mokytis Torą,
taip pat jis tiki užmokesčiu ir bausme.
Tačiau, bet kokiu atveju, įjungia į mokymą truputį naudos ir malonumo sau kartu su mintimi ir suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“.
Todėl šviesa, esanti Toroje, gražina žmogų į teisingą kelią (į gerumą) ir jis ateina į „lišma“.
Bet jei žmogus mokosi Toros ne dėl priedermės: „mokytis Torą“.
Ir netiki užmokesčiu ir bausme, kad dėl to būtų verta stengtis,
o stengiasi tik savo malonumui.

Tokiam žmogui pasidaro Tora „mirties lašu“,
nes šviesa Toroje virsta jam tamsa, kaip jau yra paaiškinta.