• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše, sakydamas: Kalbėk visai Izraelio sūnų bendruomenei ir sakyk jiems: Būkite šventi, nes Aš, jūsų Kūrėjas, esu šventas“ (Vajikra 19 – 1, 2).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Toros skaitymas pirmadieniais ir ketvirtadieniais

I. M. Lav

Du kartus per savaitę, pirmadienį ir ketvirtadienį, po maldos „Tachanun“ sinagogoje skaitoma Tora: pirmas iš septynių tos Toros dalies, kurią skaitys artimiausią Šabatą, skyrius.

Ezra-hasofer [1], gyvenęs judėjų tautos sugrįžimo iš Babilono tremties laikotarpiu, Antros Šventyklos epochos pradžioje tai nustatė tam, kad būtų galimybė išgirsti Toros skaitymą tiems kaimo gyventojams, kurie negali surinkti „minjano“ savo kaimuose.

Pirmadienį ir ketvirtadienį, turgaus dienomis, šie valstiečiai paprastai atvykdavo į miestą.

Beje, dėl tos pačios priežasties išminčiai taip pat nustatė, kad judėjų teismai turi veikti pirmadieniais ir ketvirtadieniais – tam, kad kaimo gyventojams specialiai dėl to nereikėtų važiuoti į miestą.

Toros skaitymo pirmadieniais ir ketvirtadieniais prasmė yra tame, kad nepraeitų trys dienos be Toros.

15-oje knygos Šmot dalyje pasakyta: „Ir ėjo jie tris dienas dykuma, nerasdami vandens“.

„Vanduo“ simbolizuoja Torą ir tas, kas tris dienas eina be „vandens“, tai yra be Toros, rizikuoja, kad siela išdžius ir užgrius visi pavojai, dykumoje tykantys vienišo keliautojo.

Kadangi per Šabatą sinagogose skaito Torą, tai Ezros nustatymai duoda galimybę apsirūpinti „dvasiniu maistu“ kas tris dienas.

Prieš „aron kodeš“ atidarymą besimeldžiantieji sako sekančius žodžius:

„Ir buvo: kai Sandoros Skrynia pajudėdavo kelionei, Moše sakydavo: Pakilk, Kūrėjau, ir išsisklaidys Tavo priešai ir pabėgs nuo Tavo veido tie, kurie Tavęs neapkenčia! Nes iš Ciono išeis Tora ir Kūrėjo žodis – iš Jeruzalės! Palaimintas Tas, Kuris Savo šventume padovanojo Torą Savo tautai, Izraeliui!” 

Kadangi Kūrėjas ypač palankus tada, kai užsiimama Tora, tai naudojantis šiuo momentu pasakoma malda, sudaryta aramėjų kalba, kuri užbaigiama taip:

„Ne žmogumi aš remiuosi, ne į angelą aš dedu visas savo viltis, bet į dangišką Kūrėją, nes Jis – tikras Kūrėjas ir Jo Tora – tiesa ir teisingi Jo pranašai ir Jo didingi veiksmai geri ir teisingi. Į Jį aš veržiuosi ir Jo šventą vardą garbinu! Tebūnie Tavo valia atverti mano širdį Torai ir įvykdyti mano bei visų Izraelio sūnų širdžių prašymus, dovanojant mums gerovę, sveikatą ir taiką!“

Vienam iš besimeldžiančių suteikiama garbė išimti Toros ritinį (o taip pat grąžinti jį į vietą po skaitymo). Jis perduoda Toros ritinį chazanui, kuris paskelbia:

„Išaukštinkite Kūrėją su manimi ir kartu pagarbinsime Jo vardą!“ O bendruomenė atsako:

„Tau, Kūrėjau, - didybė, galybė, grožis, pergalė ir garbė!..“ ir t.t. Priimta pabučiuoti Toros ritinį tuo metu, kai jis yra nešamas nuo „aron kodeš“ iki „bimos“ – paaukštinimo sinagogos centre, ant kurio stovi ypatingas stalas, kur dedamas Toros ritinys skaitymui.

Šiokiadieniais Toros skaitymui kviečiami tik trys žmonės: kohenas, levitas ir paprastas judėjas – tai yra visų trijų lygių Izraelio tautos atstovai.

Kiekvienas iš pakviestųjų turi perskaityti (arba, kaip priimta dabar, paklausyti skaitančiojo Torą) mažiausiai tris eilutes.

Kai judėjas kviečiamas Torai, pasakomas jo vardas ir jo tėvo vardas.

Pakviestasis Toros skaitymui turi pirmiausiai pamatyti Toroje tą vietą, nuo kurios prasideda jo skaitoma dalis.

Jis priliečia tą vietą ritinyje vienu iš savojo „talito“ „cicit“ kutų ir ją bučiuoja (tas, kuris meldžiasi be „talito“, užsideda jį iš pagarbos Torai, kai yra pakviečiamas).

Jis pasako: „Palaiminkite Kūrėją Palaimintą!“, o bendruomenė atsako:

„Palaimintas Kūrėjas Palaimintas per amžių amžius!“. Pakviestas Toros skaitymui pakartoja šį atsakymą ir tęsia:

„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, išrinkęs mus iš visų tautų tarpo ir dovanojęs mums Savo Torą! Palaimintas Tu, Kūrėjau, duodantis Torą!“

Po Toros ištraukos skaitymo jis priliečia „cicit“ kutu prie tos vietos, kur baigėsi skaitymas, bučiuoja ją ir palaimina:

„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, davęs mums tiesos Torą ir dovanojęs mums amžiną gyvenimą! Palaimintas Tu, Kūrėjau, duodantis Torą!“

Priimta, kad pakviestas Toros skaitymui nenueitų tuoj pat po ištraukos perskaitymo, bet pasiliktų prie Toros ritinio iki tol, kol bus užbaigtas sekančios po jo ištraukos skaitymas.

Tokiu būdu prie Toros ritinio visada yra trys žmonės: pakviestas, skaitantis ir sinagogos gabai (vadovas).

Po Toros skaitymo dviems besimeldžiantiems suteikiama garbė pakelti Toros ritinį, kad parodytų jį visiems ir jį susukti.

Tai labai didelė garbė, nes išminčiai sako: „Tarnavimas Torai yra aukščiau, negu jos mokymasis“.

Žmogus, pakviestas pakelti Toros ritinį, pakelia jį atvertą – taip, kad būtų matomi trys teksto stulpeliai ir pasisukdamas vietoje, parodo jį visiems besimeldžiantiems, stovintiems aplink „bimą“, kurie sako:

„Ir štai ta Tora, kurią davė Moše Izraelio sūnums!“

Pakėlęs Torą sėdasi ir antras judėjas, iškviestas šiam tikslui, susuka ritinį, apsuka jį audeklo juosta, užriša ją mazgu, kurį leidžiama atrišti per Šabatą ir uždeda ant Toros ritinio jo uždangalą – „parochet“ (arba „meil“).

Tuo metu priimta sakyti maldą, prasidedančią žodžiais: „Tegul bus Tavo valia, mūsų dangiškas Tėve...“ ir pasibaigiančią taip: 

„Mūsų broliai, visi Izraelio namai, kurie yra sielvarte ir tremtyje – ar tai būtų jūroje, ar sausumoje, Kūrėjas pasigailės mūsų ir išves mus iš suspaudimo į platybes, iš tamsos į šviesą, iš vergovės į laisvę dabar, greitai, pačiu greičiausiu laiku! Ir pasakykime: amen!”

Reikia pažymėti, kad berniukas, sulaukęs amžiaus „bar-micva“ (13 metų), pirmą kartą savo gyvenime skaityti Torą turi būti pakviestas artimiausią jo gimimo dienai pirmadienį arba ketvirtadienį.

Jeigu sinagogoje yra žmogus, tą dieną pažymintis vieno iš savo artimųjų mirties metines, jį taip pat kviečia Toros skaitymui.

Po maldos „Ir ateis išgelbėjimas į Cioną“ Toros ritinį sugrąžina į jo vietą į „aron kodeš“.

Chazanas paskelbia: „Tegul bus pašlovintas Kūrėjo vardas, nes tik Jo vardas išaukštintas virš visko!“, o bendruomenė atsako, pratęsiant eilutę:

„Jo garbė – ir žemėje, ir danguje! Savo tautos galybę Jis sustiprins – garbė visiems, kas Jį myli, Izraelio sūnums, tautai, kurią Jis priartino prie Savęs! Šlovinkite Kūrėją!“

Tas, kuris buvo pakviestas paskutinis, turi palydėti Toros ritinį tuo pačiu keliu atgal į „aron kodeš“, likę besimeldžiantys eina paskui jį, pagerbiant Torą.

Tada priimta pabučiuoti Toros ritinį.

Tuo metu skaitomas 24 skyrius iš knygos Tehilim: „Davido daina: Kūrėjui priklauso žemė ir viskas, kas ant jos, Visata ir visi jos gyventojai...“

Tuo momentu, kai Toros ritinį grąžina į „aron kodeš“, besimeldžiantieji sako: „O kai Sandoros Skrynia sustodavo, Moše sakydavo:

Sugrįžk, Kūrėjau, Izraelio tūkstančių! Pakilk į Savo ramybės vietą – Tu ir Tavo Galybės Sandoros Skrynia! Tavo kohenai apsirengs teisumu, o mylintys Tave džiūgaus. Dėl Davido, Tavo tarno, neatstumk Tavo pateptojo! Nes gerą pamoką Aš jums daviau – Mano Toros nepalikite! Gyvybės medis ji tiems, kas ja seka ir laimingas tas, kas ją saugo. Jos keliai – palaimos keliai ir visuose jos keliuose – taika. Grąžink mus, Kūrėjau, pas Save – ir mes sugrįšime; atnaujink mūsų dienas kaip seniau!“

[1] Ezra-hasofer („Ezra-Toros perrašinėtojas“) – kohenas, vyriausiojo šventiko Cadoko palikuonis. Buvo judėjų vadovas ir dvasinis vedlys Erec-Izrael po Jeruzalės Šventyklos atstatymo (V a. pr.m. e.).

Tobulai žinodamas Žodinę Torą, Ezra iškėlė sau uždavinį paaiškinti tautai Toros prasmę ir įgyvendinti ją kasdieniniame gyvenime.

Grįžęs į Izraelio Žemę iš Babilono, Ezra pirmiausiai pradėjo kovą prieš mišrias santuokas.

Jo veiklos (kartu su Nechemija) pasekoje, Tora tapo judėjų valstybės ir visos judėjų tautos konstitucija ir Erec-Izrael gyventojai buvo išgelbėti nuo asimiliacijos grėsmės ir visiško išnykimo tarp aplinkinių tautų. Ezra grąžino Torai jos autoritetą po to, kai ji buvo beveik užmiršta Izraelyje.

Ezrai ir jo valdomam Sanhedrinui priklauso daugelis nustatymų, būtent: ypatingas šriftas, kuriuo rašomas Toros ritinys ir kuris pakeitė senovės judėjų šriftą, tikslus Toros teksto išaiškinimas ir Didžiojo Toros išminčių susirinkimo, priėmusio Toros tradiciją iš pranašų, įkūrimas.