• ע"י ההרגל שהאדם מרגיל עצמו באיזה דבר, אז הדבר הזה נעשה אצלו טבע שני, לכן אין שום דבר שהאדם לא יוכל להרגיש בו את מציאותו. בעה''ס, שמעתי Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko, tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi, todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti. („Šamati“, tai ką girdėjo ravas Baruchas iš savo tėvo Baal Sulamo)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

SINAGOGA

I. M. Lav

Štai įeiname į sinagogą – šventą kiekvienam judėjui vietą.

Pasakė Kūrėjas pranašo Jechezkelio lūpomis po Pirmos Jeruzalės šventyklos sugriovimo: „Ir būsiu Aš jums mažąja Šventykla“ – tai yra taip pat, kaip Aš buvau didžiojoje Jeruzalės Šventykloje, dabar Aš būsiu sinagogose, kur ateina melstis Izraelio sūnūs.

Todėl sinagogai turi būti jaučiama pagarba kaip „mažajai Šventyklai“.

Į sinagogą reikia įeiti padoriai apsirengus, čia dera laikytis tvarkos – nežiūrint į tai, kad sinagoga dažnai yra kaip „antri namai“.

Jau pirmąją akimirką, įėjus į sinagogą, reikėtų elgtis joje, kaip „mažojoje Šventykloje“: pagarbiai nusilenkti į „Aron kodeš“ pusę (Toros ritinių talpykla, kuri paprastai stovi prie rytinės sienos) ir pasakyti: „Kokios nuostabios tavo palapinės, Jakovai, būstai tavo, Izraeli! O aš, dėl Tavo didelio gerumo, įeisiu į Tavo namus, nusilenksiu Tavo Šventyklai su pagarbia baime prieš Tave...“.

Po to paprastai skaitomi du himnai, kurių autorystė priskiriama viduramžių judėjų poetams.

Tuose himnuose išreiškiami džiaugsmo ir šventos baimės jausmas prieš Aukščiausiąjį, Visatos Kūrėją.

Pirmas iš jų – „Pasaulio Valdovas, Kuris viešpatavo dar prieš Jam sukuriant visus kūrinius“, antras (jame atsispindi 13 tikėjimo principų) – „Būk išaukštintas, Kūrėjau amžinas ir šlovinamas! Jis yra – bet yra už laiko ribų...“.