- רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)
התבוננות שבועית פרשת כי תצא
Savaitinė įžvalga Toros daliai Ki Tece
pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj
1. Atsitiktiniu būdu paimk iš Toros tris vietas po tris sakinius. 2. Surask kokią nuorodą į dvasinį darbą galima įžvelgti iš šių sakinių. 3. Jei negali pats surasti jokios nuorodos į dvasinį darbą, pasitark su draugais ir su mokytoju. 4. Iš tikro pratimo tikslas yra ne konkretaus sakinio įvykdymas, tačiau pratimas skirtas atkreipti dėmesį, kaip bendrai reikia žiūrėti į Toros tekstą. 5. Atsimink – Tora, tai „kelrodis“, todėl nuo šiol pasistenk tokiu būdu skaityti Torą. Labai pagirtina, jei žmogus įprastų kiekvieną savaitę savaitinėje Toros dalyje surasti konkrečią nuorodą į dvasinį darbą.
Uždaryti užduotį
Parašyta: „Kai išeisi כי תצא (ki tece) į karą prieš savo priešus, ir atiduos Kūrėjas juos į tavo rankas, ir paimsi juos į nelaisvę.
Ir pamatysi tarp belaisvių gražią moterį ir užsinorėsi jos, ir paimsi ją į žmonas.
Ir atvesi ją į namus, kur ji nusikirps savo plaukus ir susitvarkys nagus.
Ir nusiims nuo savęs savo nelaisvės rūbus, ir sėdės namuose, ir apverks tėvą ir motiną visą mėnesį, o paskui įeis pas ją vyras ir paims į žmonas, ir bus jos vyru“ (Dvarim 21 – 10, 11, 12, 13).
Šios savaitinės Toros dalies vidinis dvasinis pagrindas:
„Kiek tiesos gali „pakelti“ žmogaus siela, kiek ji turi drąsos sužinoti apie tiesą?“
Rabi Akiva mišnoje (Avot 3 – 16) kalba apie dvi žmonių rūšis.
Viena žmonių rūšis iškart supranta, kad reikia eiti prie kūrimo tikslo,
todėl tam reikalingas įtemptas, produktyvus ir nukreiptas darbas.
Kita žmonių rūšis nenori „atmerkti akių“,
todėl pati, savo noru nedirba dvasinio darbo,
vedančio į kūrimo tikslą, bet ieško gyvenime tik malonumų.
Tačiau Kūrėjas užgarantavo, kad į kūrimo tikslą ateis visi,
t.y. abi šios žmonių „grupės“.
Todėl vieną grupę „stumia“ iš užpakalio kentėjimai,
nes ji nenori sutikti su Kūrėju savo noru.
Kita grupė pati sutinka stengtis dvasiniame darbe,
todėl jų kelias stabilus, be „katastrofų“, nors ir įtemptas.
Iš tikro žmogus turi ieškoti Toroje tik šio dvasinio darbo.
Tačiau čia žmogaus laukia dar viena „kliūtis“,
t.y. daugelis žmonių eina tik „išorinio“ Toros vykdymo keliu,
nes šis kelias yra lengvesnis ir nereikalauja įtampos.
Jau žinome, kad pagrindinis darbas, t.y. pagrindinės pastangos yra tik vidinėje Toros dalyje, atitinkančioje dvasinį lygį אדם (adam) žmogus.
Savaitinė dalis „Ki Tece“ ragina žmogų pasiryžti šiam drąsiam sprendimui ir žengti į vidinės Toros kelią.
Ir sprendimas turi būti veržlus ir drąsus, nes išminčiai sako mums, kad žmogui nėra svarbesnio uždavinio už įėjimą į dvasinį pasaulį.
Todėl žmogus turi kiekvieną dieną išeiti į „karą“, t.y. į kovą prieš savo vidinius „priešus“: neryžtingumą, tingumą ir abejones,
Dar reikia žinoti, kad žmogus šiame kare yra ne vienas, su žmogumi kartu „kaunasi“ ir Kūrėjas.
Iš tikro, ar gali būti patikimesnis pagalbininkas?
Ir nors mes turime Kūrėjo pergalės garantiją, kovoje prieš šiuos „priešus“,
tačiau išeiti į kovą žmogus turi pirmas.
Parašyta: „Kai išeisi כי תצא (ki tece) į karą prieš savo priešus, ir atiduos Kūrėjas juos į tavo rankas, ir paimsi juos į nelaisvę.
Ir pamatysi tarp belaisvių gražią moterį ir užsinorėsi jos, ir paimsi ją į žmonas.
Ir atvesi ją į namus, kur ji nusikirps savo plaukus ir susitvarkys nagus“.
Šventasis Ari sako: „Tora kalba tik prieš blogio instinktą“ (Priedermių vartai 127 psl.).
Todėl, kaip galime suprasti, kad parašyta:
„Ir pamatysi tarp belaisvių gražią moterį ir užsinorėsi jos, ir paimsi ją į žmonas“?
Iš tikro turime teisingai suprasti Toros žodžių vidinę prasmę.
Ką reiškia:
„Išeisi į karą“?
Mokomės, kad vidinė Tora kalba apie vieną žmogų, t.y. apie jo sielos „kelią“ į Kūrėją.
Ir be išėjimo iš savo savimeilės, iš savo „įprastos egoistinės logikos“, žmogus neturi net galimybės galvoti apie šį „karą“.
Todėl Tora sako, kad kiekvienas žmogus, pagal savo pakopą, privalo išeiti į „karą“ prieš savo įgimtą egoistinę prigimtį.
Tačiau iškyla klausimas, kaip galima nugalėti savo „priešus“, savo egoistinę prigimtį?
Į tai atsako Tora ir garantuoja žmogui:
„Ir atiduos Kūrėjas juos į tavo rankas“.
Čia Tora parodo žmogui dar vieną ižvalgą.
Žodžius „Ki tece“ galima suprasti „Kai išeisi“,
tačiau galima žodį „ki“ išversti ir kaip sąlygą, „jei“,
t.y. „jei išeisi į karą“.
Todėl Tora mus moko, kad negalima „sėdėti ir valgyti, save“, besiskundžiant blogu gyvenimu,
bet reikia drąsiai pirmam eiti į šį „karą“, turint Kūrėjo garantiją.
„Ir pamatysi tarp belaisvių gražią moterį ir užsinorėsi jos, ir paimsi ją į žmonas“.
„Moteris“ pagal vidinę Torą yra žmogaus norai, tai ką jis mato akimis.
Todėl „graži moteris“ – tai noras šventumui,
kuris yra nelaisvėje, t.y. „Šchina dulkėse“.
Tai reiškia, kad žmogus nemato svarbumo „kelyje į Kūrėją“.
Iš tikro Tora duoda patarimą žmogui, kaip ir kodėl galima padidinti svarbumą šventumui,
nes tada viskas, dėl ko reikia kovoti tampa mūsų akyse geidžiama ir svarbu.
„Ir paimsi ją į žmonas“.
„Žmona“, tai žmogaus noras, todėl reikia šį „tašką širdyje“,
norą dirbti Kūrėjui, paimti „į žmonas“.
Ir kai „graži moteris“ – „jausmas“ tampa „žmona“,
t.y. susijungia su supratimu,
tada viskas yra nukreipta į šventumą ir tobulumą: „jausmai“ ir „protas“.
Tačiau šiam norui dar reikia padaryti ištaisymus:
„Ir atvesi ją į namus, kur ji nusikirps plaukus ir sutvarkys nagus“.
Tai reiškia, kad žmogus turi padaryti savo noro ištaisymus,
kurie yra pas jį iš ankstesnių „gilgulimų“ (persikūnijimų),
iš ankstenių nuodėmių, ir svarbiausia iš pirmapradės gyvatės – blogio instinkto įnešto „nešvarumo“.
Iš tikro žmogui reikia drąsiai išeiti į tikrą „karą“ su blogio instinktu, esančiu jo viduje, ir Tora garantuoja Kūrėjo pagalbą šioje kovoje.
