• רבי יוסי הגלילי אומר אין זקן אלא מי שקנה חכמה. קידושין לב' – ב. שלבי הסולם, מועדים, מהו ענין יסורים בעבודה Rabi Josi iš Galilėjos sako: Senas – tas, kas įgijo išmintį. (Talmudas, Kidušin 32 – 2), (Šlavei haSulam „Kentėjimai dvasiniame darbe“)

התבוננות שבועית פרשת ראה  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Ree

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Moše perduoda Izraeliui Kūrėjo žodžius:

„Žiūrėk, aš duodu tau šiandien palaiminimą ir prakeikimą.
Palaiminimą, jei klausysite Kūrėjo priedermes,
kurias aš šiandien jums prisakau.
Ir prakeikimą, jei neklausysite Kūrėjo priedermių ir nukrypsite nuo kelio,
kurį aš šiandien jums prisakau,
ir eisite paskui kitus dievus, kurių nežinote“
(Dvarim 11 – 26, 27, 28).

Šios savaitinės Toros dalies vidinis dvasinis pagrindas:
„Koks yra skirtumas, tarp „pasiekimo“ (asaga) ir meilės,
bei tarp proto ir „trumpalaikio susižavėjimo“.
Žinome, kad vidiniu aspektu Tora duoda žmogus patarimus bei nurodymus,
kaip galima pažinti save.

Iš tikro, kaip tai padaryti?
Baal Sulamas atsako, kad žmogui pažinti save galima tik iš aukštesnės „pakopos“.
Aukštesnė „pakopa“ už žmogų yra jo Kūrėjas.
Tai panašu, kaip gyvulys negali žinoti,
kad jis yra „gyvulys“,
ir tai gali žinoti tik aukštesnė pakopa – „žmogus“.
Lygiai taip pat žmogus gali pažinti save tik pakilęs į aukštesnę už save „pakopą“.
Dar daugiau, sako Baal Sulamas įvade į „Veidas šviečia ir paaiškina“,
kad kiekviena „pakopa“ realybėje sukurta tik tam, kad aptarnautų aukštesnę.
Iš tikro gyvuliai nesukurti tam, kad „aptarnautų“ vieni kitus,
o sukurti žmogaus poreikiams,
taip ir žmogus nesukurtas aptarnauti kitų žmonių.
Tai reiškia, kad žmogaus sukūrimo tikslas:
aptarnauti aukštesnę pakopą – Kūrėją.

Savaitinės Toros dalies dvasinis pagrindas leidžia mums pažvelgti į pakopos „Adam“ (Žmogus) suvokimą.
Pirmiausia mes turime išsiaiškinti, kaip žmogus turi suvokti pačią Torą,
ir iš šio suvokimo galėsime pažvelgti į pačią pakopą „Adam“.
Toros suvokimas apibūdinamas žodžiu השגה (asaga) „pasiekimas“.
Paprastai supratimas remiasi dviem būdais:
„pajautimu jausmais“ ir „suvokimu protu“.
Šių dviejų suvokimų sąjunga duoda trečią supratimo lygį,
taip vadinamą „asaga“, t.y. „pasiekimą“,
išminčiai tai apibūdina:
„Kaip pasiekia ranka“.

Tačiau Toros „pasiekimas“ turi dvi ypatybes:
Pirma ypatybė: „pasiekimas“ turi būti virš įvykių, abibūdinamų „laiku ir vieta“.
Ir antra ypatybė: „pasiekimas“, tai suvokimas iš „bendrumo“, o ne iš „atskirumo“ aspekto.
Tai reiškia, kad visus įvykius reikia vertinti pagal „galutinį tikslą“,
bet ne „fragmentiškai“,
arba taip, kaip tai vertina Kūrėjas.

Baal Sulamas moko mus nuostabaus dalyko,
kad visą realybę reikia suprasti keturių raidžių netariamo Kūrėjo vardo „Havaja“ aspektu.
Tačiau Baal Sulamas šią pakopą „pasiekė“ konkrečiu pajautimu,
o mes tai kol kas galime suvokti tik „protu“.
Iš tikro Baal Sulamas sako,
kad visa realybė – tai „totalinis Kūrėjo sąlygojimas“.
Ir jei žmogus nori pamatyti „tiesą“,
jis turi bandyti žingsnis po žingsnio „įeiti“ į tikrą realybės suvokimą – „akių atvėrimą Toroje“.
Todėl, jei Kūrėjas „atveria“ žmogui tikrą „realybės paveikslą“,
pas žmogų diametraliai pasikeičia „pasaulio vaizdas“.
Tai ir yra pats aukščiausias „pasiekimas“ žmogaus gyvenime...

Toros dalyje „Ree“ („Žiūrėk“) sako Moše, kad yra du Toros suvokimo keliai:
„palaiminimas“ ir „prakeikimas“.
„Palaiminimas“ – tai suvokimas „virš vietos ir laiko“,
tai suvokimas iš Kūrėjo pusės.
Šis suvokimas veda prie meilės Kūrėjui atsiradimo.
Tai reiškia, kad mes pirmiausiai turime sukurti meilės „indą“,
o ne ieškoti užpildymo šiam „indui“,
t.y. ieškoti „šviesos“ – malonumo.

Iš tikro „šviesą“ – malonumą galima gauti ir nepastačius meilės „indo“,
tačiau tada „šviesos“ pajautimas bus laikinas.
Šviesos „indo“ pastatymas panašus į mūsų meilę vaikamas,
kuri, laikui bėgant, nekinta,
kaip nekinta ir tikra meilė sutuoktiniui,
nesvarbu kokį „antspaudą“ uždėtų laikas.
Tačiau, jei jausmas yra tik „išorinis“, jausminis, o ne gilus, vidinis,
dingus „išoriniam grožiui“ (priežasčiai), dingsta ir „meilė“.
Iš tikro šis „išorinis“, praeinantis suvokimas vadinasi „prakeikimu“.
Ir čia mums yra duota pasirinkimo laisvė,
todėl Tora sako žmogui:
„Ree“ ( žiūrėk), t.y. „rinkis“ pats...

Parašyta: „Žiūrėk, aš duodu jums šiandien palaiminimą ir prakeikimą“ (Dvarim 11 –26).

Iškyla klausimas ką reiškia, kad parašyta „šiandien“?
Ar tai, ką sakė Moše, turėjo reikšmę ir galiojo tik to meto kartoms?
Jau kalbėjome, kad Tora yra amžina, ir tai ne istorinis, ar grožinis pasakojimas.

Tora – tai „gyvenimo kelias“, tinkantis ir teisingas kiekvienam žmogui,
bet kokiu istoriniu periodu. Tora moko žmogų kelio į „Tiesą“.
Kaip parašyta knygoje Zohar (Vaetchanan 20) „Tora moko žmogų eiti Tiesos keliu.
Moko jį patarimų, kaip „sugrįžti“ pas Kūrėją“.
Tora teisinga ir jaunam ir senam, ji nepriklauso nuo žmogaus amžiaus.
Sako mums išminčiai, kad vaikus jau nuo mažens tikslinga pratinti galvoti Toros deklaruojamais principais ir kategorijomis.

Iš tikro tik „materialus“ kūnas turi amžių,
tačiau „dvasinis“ kūnas amžiaus neturi, jis yra amžinas.
Todėl žmogus septyniasdešimties metų gali būti kaip „vaikas“,
ir atvirkščiai vaikas gali būti, kaip „septyniasdešimtmetis“.
Žmogus turi „transformuoti“ savo požiūrį ir supasti,
kad būtent šiandien yra jam duota Tora,
t.y. Tora „duodama“ žmogui kiekvieną dieną.

„Diena“ dvasingume vadinama „atvėrimu“, t.y. „akių atvėrimu Toroje“.
Jau sakėmė, kad Toros negalima suprasti,
kaip istorinio ar grožinio pasakojimo.
Jei mes taip vertinsime Torą, Jos pasakojimus, mes galėsime pamatyti,
kad yra pasaulyje ir kitų pasakojimų, ir dar „gražesnių“, „prasmingesnių“...
Iš tikro kiekvienas žmogus turi stengtis vertini Torą, kaip „kelią į Kūrėją“.
Taip pat neteisinga manyti, kad šis „kelias“ yra tik „išskirtinėms asmenybėms“,
nes parašyta:
„Ne Danguje Ji (Tora)“.
Tai reiškia, kad šis „kelias“ yra atvertas kiekvienam žmogui.
Tora pateikia mums konkretų „veiksmų planą“,
t.y. parodo „veiksmo priedermes“, tai kaip „pradinė klasė“.

Paskui jau žmogui reikia pereiti į „antrą klasę“,
t.y. vykdyti Toros priedermes su intencija.
Ir aišku, kad „pasilikti“ antrus metus „pradinėje klasėje“,
tai jau yra regresas, nes kas nejuda „į priekį“, tas eina „atgal“.
Todėl su Kūrėjo Toros pagalba užbaikime „pradinių klasių pasiruošimą“ ir visi ateikime į tikrą Toros suvokimą – „akių atvėrimą Toroje“.
Amen.