• הנה עין ה' אל יראיו למיחלים לחסדו. להציל ממות נפשם ןלחיותם ברעב. תהלים לג' – יח', יט'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם „Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu“ (Tehilim 33 – 18, 19).

התבוננות שבועית פרשת עקב  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Ekev

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Parašyta: „Ir jeigu jūs klausysite šių įstatymų, saugosite bei atliksite juos,
Kūrėjas išsaugos sandorį ( ברית) ir gerumą, kuriuos prižadėjo tavo tėvams.
Ir mylės tave, ir palaimins tave, ir pagausins tave, ir palaimins tavo palikuonis, ir tavo žemės derlių, ir tavo duoną, ir tavo vyną, ir tavo aliejų, ir tavo stambius raguočius, ir smulkius gyvulius, toje žemėje, kurią prižadėjo tavo tėvams, kad duoti tau“ (Dvarim 7 – 12, 13).

Šios savaitinės Toros dalies vidinis dvasinis pagrindas yra:
„Veiksmas be intencijos, tai kaip kūnas be sielos“.
Žinome, kad Toros uždavinys atvesti žmogų prie Kūrėjo pažinimo.
Tačiau, kaip galima pažinti Kūrėją?
Atsako išminčiai – pažink Jo veiksmus, kaip pasakyta:
„Iš Tavo veiksmų pažinsiu Tave“.
Kas gi tie veiksmai?
Atsako Tora – tai priedermės ir įstatymai.

Pasakyta: „Priedermė be intencijos, tai kaip kūnas be sielos“.
Todėl, vykdant Toros priedemes, turi būti ryšys tarp veiksmo ir intencijos.
Ir nors intencija yra svarbiausia, tačiau veiksmas taip pat yra labai svarbus.
Tai yra todėl, kad mes visi randamės materialiame pasaulyje,
todėl negalime priedermių vykdyti tik intencija be veiksmo.
Ir iš kitos pusės, negalima gyventi vien tik „materialume“.
Iš tikro negalima mylėti žmoną ir dovanoti jai tik materialias dovanas,
moteris turi jausti vidinę intenciją, meilę ir rūpestį, net be dovanų.
Todėl, jei priedermės yra vykdomos veiksmu, intencija darosi tik stipresnė.
Kaip materialiame pasaulyje dovanodami žmonai gėles, didiname jai meilę ir dėmesį,
t.y. net „mažos“ nereikšmingos dovanėlės labai stiprina meilę.

Baal Sulamas sako, kad du mylintys žmonės, kai meilė tarp jų dar pakankamai stipri,
turi sudaryti sandorį „brit“ (תברי).
Sandoris sudaromas tam, kad gali ateiti laikas, kai meilė atvės,
ir tada sandoris padės išsaugoti sąjungą, kol vėl „užsidegs“ meilė.
Žinome, kad Toroje yra 613 priedermių.
612 priedermių ivritu rašoma תרי''ב („tarjab“, 400+200+10+2,
nes kiekviena raidė turi savo skaitinę reikšmę).
Sako išminčiai kad, kai žmogus įvykdo 612 priedermių,
tada paskutinė 613 meilės priedermė ateina savaime.
תריב raidės sudaro žodį ברית (brit).

Iš čia galime suprasti Toros eilutę, jei žmogus saugos ir atliks priedermes, Kūrėjas:
„Išsaugos sąjungą (brit) ir gerumą (meilę)“,
t.y. suteiks paskutinę 613 – tą meilės priedermę...

Paprastai žmogų visada traukia į vietą, kur yra maloni atmosfera, todėl išminčiai pataria mums sudaryti malonią aplinką Toros mokymuisi.
Tai ir bus savotiškas įsipareigojimas, „brit“, kuris trauks žmogų mokytis Toros.
Kaip apie tai sako išminčiai, kad priedermės atributai turi būti gražūs:
gražus tfilinas, gražus talitas, graži Toros knyga.

Parašyta: „Ir jeigu jūs klausysite šių įstatymų, saugosite, bei atliksite juos,
Kūrėjas išsaugos sandorį ir gerumą, kuriuos prižadėjo tavo tėvams” (Dvarim 7 – 12).

Iškyla klausimas, kodėl Tora pradeda daugiskaita „jūs“, o baigia vienaskaita „tavo“?
Žinome, kad Toroje yra svarbus kiekvienas žodis ir jo pavartojimo forma.
Dar sakėme, kad visa Tora yra Kūrėjo vardai, tai reiškia kelio „nuorodos“,
kaip galima „susijungti“ su Kūrėju, t.y. ateiti į pačią tobuliausią ir norimiausią savo būseną.
Todėl turime suprasti, kokią informaciją nori mums perduoti Tora,
pavartodama „nekorektišką“ sakinio formą?

Išminčiai sako, kad daugiskaitos formos vartojimas Toroje nurodo į daug valdžių, įtakų.
Bendru atveju tai yra dvi valdžios:
„žmogaus valdžia“ ir „Kūrėjo valdžia“.
Paprastai žmogus sutinka pripažinti Kūrėjo valdžią, vykdyti priedermes,
tačiau kartu neanuliuojant ir savo valdžios.
Iš tikro žmogus yra pasirengęs vykdyti Kūrėjo valią ten, kur jis mato „užmokestį“,
arba kur priedermės „nekliudo“ jo patogumui.

Todėl žmogus sutinka, kad Toroje yra begalinė išmintis, tačiau, kai reikia veiksmu patikėti Tora ir pripažinti vien tik Jos išmintį, t.y. vien tik Kūrėjo „valdžią“,
tada žmogus gali pamatyti, kiek jis tiki Toros absoliučiu teisingumu.
Iš tikro visas šis sunkumas kyla iš to, kad žmogus nenori anuliuoti savo valdžios,
t.y. pripažinti, kad yra tik viena Kūrėjo „valdžia“, t.y. absoliuti Kūrėjo išmintis.
Tai labai gerai matyti iš priedermių vykdymo, t.y. iš to kokias priedermes žmogus skaito svarbiomis, o kurias mažiau svarbiomis.

Apie tai parašyta:
„Saugokis, vykdydamas „lengvą“ ar „sunkią“ priedermę, nes tu negali žinoti jų užmokesčio svarbos“ (Avot 2 – 1).
Tą ir nori parodyti Tora pradžioje vartodama daugiskaitą, o paskui vienaskaitą.
Iš tikro žmogus neturi „rinktis“ priedermių svarbumo, nes jos visos yra Kūrėjo paliepimai.
Tai reiškia, kad žmogus turi ateiti prie Vieno (Kūrėjo) „valdžios“.
Ir tada visi žmogaus veiksmai turi būti tik, kad „suteikti malonią dvasią Kūrėjui“,
visai negalvojant apie savo „valdžią“, apie naudą sau.
Taip žmogus gali ateiti prie savo tobuliausio jausmo – „meilės Kūrėjui“.
Tora su savo įstatymais, išdėstytais nuostabia tvarka,
„labai taikliai“ veikia žmogaus sielą ir širdį, vesdama jį į šį tikslą.
Todėl žmogus, atiduodamas save į patikimas Kūrėjo rankas, gali būti užtikrintas,
kad Vienintelio valdžia atves jį į tikrą tobulumą ir gerumą.
Amen.