• הנה עין ה' אל יראיו למיחלים לחסדו. להציל ממות נפשם ןלחיותם ברעב. תהלים לג' – יח', יט'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם „Kūrėjo akis ant bijančių Jo, laukiančių Jo gerumo, kad išgelbėti jų sielas nuo mirties, ir maitinti juos bado metu“ (Tehilim 33 – 18, 19).

התבוננות שבועית פרשת מסעי  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Masei

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Parašyta: „Štai Izraelio sūnų perėjimai, su savo pulkais išėjus iš Egipto žemės,
vadovaujant Moše ir Aronui.
Ir užrašė Moše jų išėjimus pagal jų perėjimus, pagal Kūrėjo žodį,
ir štai jų perėjimai pagal jų išėjimus“ (Bemidbar 33 – 1, 2).

Šios savaitinės Toros dalies dvasinis pagrindas:
„Kas yra kaltas dėl mano būsenos“?
Iš tikro kiekvienas žmogus turi labai daug vienas su kitu persipynusių norų ir polinkių.
Paprastai kiekvienas gyvenime ieško „augimo“ ir „pasisekimo“,
tačiau nežinodamas kur save „realizuoti“ jis „bando“ save daugelyje sferų.
Iš tikro sunku žmogui surasti savo „vietą gyvenime“,
todėl kai jam kokioje tai sferoje nesiseka, jis iškart ieško kaltų.

Čia išminčiai sako, kad jei problema nėra išspręsta žmogaus sieloje,
ji sugrįžta pas jį tik jau su „kitais drabužiais“,
o kartais dar sunkesne forma ir būsena, nei ankstesnė...
Kaip sakėme žmogus visada ieško „kaltų“.
Paprastai gyvenime „kalti“ būna:
kaimynai, draugai, viršininkas, žmona, mokytojas...
Galiausiai kaltas pats Kūrėjas, nes tik Jis neduoda žmogui „saldainio“...
Iš tikro sunku žmogui nustatyti „prioritetus“ savo gyvenime, ir išsirinkti „vietą“,
kur reikia „sutelkti“ visą save, dedant maksimalias pastangas.

Ir čia žmogaus sielai labai reikalingas „kompasas“, kuris nukreiptų ją teisinga linkme.
Tai reiškia, kad kiekvienas turi žinoti:

- ar jam reikia stengtis užimti „aukštas“ pareigas,

- ar užsidirbti pinigų, apsirūpinant „komfortišką“ egzistavimą,

- ar tapti sporto čempionu,

- ar įžymiu rašytoju?

Kitaip sakant, žmogui labai reikia pagalbos, „krypties nustatymui“.
Todėl Tora žmogui suteikia taip „gyvybiškai“ reikalingą pagalbą.

Iš tikro Tora sako, kad pas žmogų, kelyje į „Šventą žemę“,
t.y. į „savo gyvenimo tikslą“, yra 42 pagrindinės pastangų kryptys, „stotelės“.
Ir tai yra „42 perėjimai, kelionės“, kurios yra aprašytos šioje Toros dalyje.
Tai reiškia, kad Toroje aprašyti „perėjimai, kelionės“ – tai „aukštutinio žmogaus“ norai,
kuriuos jis turi praeiti savo sieloje.

„Perėjimas, kelionė“ – tai žmogaus „išėjimas“ iš savo ankstesnio mentaliteto,
t.y. ankstesnio gyvenimo supratimo, ir „įėjimas“ į naują.
Todėl šie „perėjimai, kelionės“ žmogaus sielai yra labai reikalingi,
bet kartu labai pavojingi ir nepaprasti.

Kaip žmogui reikia pasiruošti prieš „perėjimą, kelionę“?
Pirmiausia reikia tiksliai nustatyti „perėjimo, kelionės“ tikslą, t.y. kur jis nori patekti.
Sako Tora, kad pats tikriausias, išaukštintas tikslas, tai „Izrael“ (Jašar El – tiesiai į Kūrėją).
Pasirinkus tikslą, žmogui reikia paruošti stiprius ir ištvermingus „arklius“,
kurie klausytų „vežėjo“.

Taip pat ir pats „vežėjas“ turi būti lojalus (ištikimas, atsidavęs) „Ponui“,
sėdinčiam karietoje.
„Arkliai“ – tai, stiprios žmogaus norų jėgos.
„Vežėjas“ – tai žmogaus protas, valdantis kūną.
„Vežėjas“ turi būti labai tvirtas, kad galėtų pilnai suvaldyti „arklius“,
ir būti paklusnus „Ponui“, sėdinčiam karietoje.
„Ponas“ – tai, „taškas širdyje“, t. y. žmogaus „šventa siela“, ji ir turi būti „Ponas“.
Žmogaus „perėjimai, kelionės“ skirtos „šventų kibirkščių“,
nukritusių į klipot nelaisvę, išlaisvinimui.

Šis išlaisvinimas turi du dvasinio darbo aspektus: „teigiamą“ ir „neigiamą“.
„Teigiamas“ aspektas: kiekviename, net ir žemiausiame malonume yra „šventa kibirkštis“.
„Neigiamas“ aspektas: tai kelio užkirtimas egoistiniam kūnui paimti šią kibirkštį savo tikslams.

Pvz.: Žmogus įeina į sotaus ir sveiko valgymo „perėjimą, kelionę“.
Tada šio „perėjimo, kelionės“ teigiama pusė:
gera žmogaus nuotaika, sveikata ir darbingumas,
t. y. viską, ką užtikrina geras ir sveikas maistas.

Tačiau čia yra ir neigiama pusė:
persivalgymas, nutukimas ir tingumas,
kuriuos sąlygoja netinkamas „šventumo kibirkščių“,
esančių maiste, panaudojimas.
Taip yra ir su kitas „perėjimais, kelionėmis“.
Iš tikro žmogaus tikslas „išvilkti“ šią „šventą kibirkštį“ iš „nešvarių rūbų“...

Kaip sako Baal Šem Tovas:
„Norint ištraukti draugą iš purvo, žmogus turi nebijoti pats nusileisti į tą purvą ir išsitepti rankas“.
„Perėjimas, kelionė“ – tai išėjimas į „išorę“, „šventų kibirkščių“ suradimas,
ir sugrąžinimas į „vidų“.

Visa tai atsispindi „kelionės maldoje“ ir mezuzoje,
esančioje prie išėjimo iš namų,
t.y. ant ribos tarp „išorinio“ ir „vidinio“ žmogaus pasaulio.
Iš tikro „42 perėjimai, kelionės”, aprašyti Toroje,
nurodo į „šviesos stiprumą“, t. y. šviesos kiekį,
kuris yra reikalingas žmogaus išėjimui iš egoizmo.
(Žinantiems daugiau, tai trijų parcufim „Galgalta“ (4 raidės), „Ain Bet“ (10 raidžių) ir „Sag“ (28 raidės), vidinis užpildymas, iš viso 42 raidės, t. y. „kelionės“ (Talmud Eser aSfirot, 10d.).

Pabandykime truputį atskleisti šių „perėjimų, kelionių“ pavadinimų vidinę prasmę,
t. y. ką reiškia šių vietovių pavadinimai žmogaus sieloje?
Pirmas perėjimas – kelionė „iš Ramses į Sukot“.
„Ramses“ reiškia „ram“ „sus“ – „aukštas (didelis) arklys“,
tai žmogaus noras gauti ypatingų galių, būti „supermenu“.

„Sukot“ (palapinės) nurodo į „cila de meheimanuta“, t. y. „tikėjimo šešėlį“,
kur ir turi pradžioje „atvykti“ žmogus.
Panašiu būdu atsiskleidžia ir kiti „42 perėjimai, kelionės“...

Iš tikro šie perėjimai, keliones yra persipynę su daugeliu pavojų,
tačiau jų tikslas yra atvesti žmogų į jo tikslą, į šventumą...
„Masa“ – „perėjimas, kelionė“ turi tokią pačią gematriją (skaitinę vertę) kaip žodis „anan“ (debesis), tai nuoroda, kad žmogui šie perėjimai, kelionės yra labai „neaiškūs“ ir „tamsūs“.
Tačiau, jei žmogus turi aiškią programą,
tada jokia kliūtis negali sutrukdyti žmogui pasiekti galutinį kelionės tikslą.
Tora linki kiekvienam žmogui sėkmingai ir linksmai praeiti visus „42 perėjimus, keliones”,
ir susijungti su pasaulio Kūrėju ir Valdovu.